- dūlinis
- 2 dūlìnis, -ė adj. (2), dū́linis (1), dulìnis (2) 1. esantis kriaušių dūlių rūšies: Dūlinės grūšnios tai gardžios Vžns. Dulìnės kriaušės [K]. Tas grūšis dūlìnis, apskrìtas kaip obalys J. Padžiovink dū́linių grūšių žiemai Pc. 2. panašus į dūlę, kriaušę: Dūlìniai obaliai pailguotini J. 3. I bulvinis: Eikiat, vyrai, dulìnės košės ėsti Vkš. 4. kuris panašios į dūlę, kriaušę formos: Tai, vaikaliai, kokia jau dūlìnė (storomis kulšimis) ta jų duktė paaugusi! Grg. Dulìnės pirštinės (kumštinės) su vienu pirštu Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.